- padarunkas
- 2 ×padaruñkas (hibr.) sm. (2) Skdv žr. padargas 1: Gero gaspadoriaus padaruñkai apžiūrėti ir padėti, o netikusio – po laukus išmėtyti pūsta Vs. Par butelio žiomenis kamščio neištrauksi be kokio nors padaruñko Šts. Padarunkai prie kinkymo: pavalkai, atvarslai, viržiai J.
Dictionary of the Lithuanian Language.